- vienastainis
- ×vienastaĩnis, -ė (hibr., plg. l. jednostajny) adj. (2)
1. vienodas, toks pat: Tai vienastaĩnės karvės Tr. Čia visos paklodės vienastaĩnės Ssk.
2. visą laiką toks pat, monotoniškas: Ot jo darbas tai vienastaĩnis Kvr.
vienastainĩai adv.: Duoda ir duoda (sninga ir sninga) vienastaĩniai, kada gi galas bus Mlt. Vienastaĩniai šąla ir šąla Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.